Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2009

Bķllaus dagur (22. september 2001)

NĘSTKOMANDI laugardag, 22. september, veršur bķllaus dagur haldinn ķ Evrópu og vķša um heim og vonandi einnig į Ķslandi. Dagurinn var sķšast haldinn 22. september ķ fyrra og vakti žį ekki nęgilega athygli né vandaša umręšu. Hann var žį haldinn undir verndarvęng SVR og snerust umręšur fyrst og fremst um žaš hvort vęri umhverfisvęnna aš fara meš strętó eša einkabķl.

Til aš svona dagur heppnist meš almennri žįtttöku fólks er mikilvęgt aš margir ólķkir ašilar komi aš honum. Til dęmis sveitarfélög, stjórnmįlaflokkar, stéttarfélög, ķžróttafélög, skólar, hagsmunasamtök, fyrirtęki o.fl. Enda er žaš svo aš hagsmunirnir sem um er aš ręša eru miklu meiri en svo aš žeir eigi ašeins aš vera į snęrum eins fyrirtękis sem sinnir almenningssamgöngum. Mörg sveitarfélög landsins hafa nś samžykkt svokallaša stašardagskrį 21 en žaš er eins konar forskrift hvers sveitarfélags aš sjįlfbęrri žróun į nżrri öld. Žessi sveitarfélög ęttu skilyršislaust aš standa fyrir bķllausum degi hjį sér, meš samstöšu ólķkra ašila, žvķ žaš er ķ įgętu samręmi viš stašardagskrį žeirra.

Hver er žį kjarninn ķ bķllausum degi? Hvaša spurningu į fólk aš spyrja sig žegar hann ber į góma? Hśn er aš mķnu įliti žessi: Get ég bętt žau lķfsskilyrši sem ég og ašrir borgarar bśa viš meš žvķ aš skilja einkabķlinn eftir heima, žegar kostur er? Ef svariš viš žessari spurningu er jįtandi ęttir žś lesandi góšur skilyršislaust aš skilja bķlinn eftir heima reglega eša a.m.k. stöku sinnum.

Ef grannt er skošaš held ég aš meirihluti fólks geti svaraš spurningunni aš ofan jįtandi. Hvers vegna er žį ekki meira um žaš aš menn skilji bķlinn eftir heima? Ég hef spurt fólk aš žessu endrum og sinnum og fę oftast sömu svör: "Vešriš į Ķslandi er svo vont. Žaš rignir svo mikiš. Žaš er alltaf rok. Žaš er svo mikiš af brekkum. Žaš eru ekki hjólastķgar. Leišakerfiš hjį strętó hentar mér ekki. Strętó stoppar svo langt frį." Ég man ekki til žess aš nokkur mašur hafi sagt: "Ég nenni žvķ ekki, ég er svo latur." En žaš er žvķ mišur alltof oft įstęšan fyrir žvķ aš fólk notar bķl til aš komast allra sinna ferša. Jį, allra sinna ferša. Mörg okkar hafa ekki frį 17 įra afmęlisdeginum feršast öšruvķsi en ķ bķl. Śt ķ sjoppu hvaš žį meira. Ef žś, lesandi góšur, hefur ekki feršast öšruvķsi en ķ bķl ķ heilt įr ęttir žś aš fara aš hugsa žinn gang.

Įhrif bķlsins į heilsu, lķkamsįstand og umhverfi okkar lįta ekki į sér standa. Hlutfall of žungra barna og fulloršinna hefur aukist mikiš undangengna įratugi eins og nżleg könnun sżnir. Ég fór til śtlanda ķ fyrra eftir margra įra hlé og varš fyrir nokkru įfalli į Kastrup žvķ Ķslendingarnir ķ vélinni heim voru įberandi feitari heldur en ašrir faržegar į flugvellinum. Žarna var fólkiš komiš sem ekki sést ķ sundi. Žetta hefur lķka įhrif į umhverfi okkar allra. Žeir sem ekki nota bķl aš stašaldri, s.s. börn, unglingar og gamalmenni bśa viš bķl-įstand. Loftmengun jafnast į viš margar erlendar stórborgir og telst heilsuspillandi viš umferšargötur. Hįvaši frį umferš veldur ónęši og er į sumum stöšum yfir višmišunarmörkum og hefur įhrif į lķšan fólks. Ę stęrri hluti borgarinnar er undirlagšur umferšarmannvirkjum sem skera ķ sundur ašra umferš og eru lżti į umhverfinu. Beinn kostnašur viš umferšarslys og samfélagskostnašur sem af slysum hlżst er himinhįr og eru žį ótaldar mannlegar žjįningar. Kostnašur viš gerš mannvirkja fyrir bķla mun hlaupa į tugmilljöršum į nęstu tveimur įratugum bara til aš halda umferšarįstandi ķ horfinu. Ef menn efast um žessa lżsingu ęttu žeir aš fara ķ gönguferš viš Miklubraut, standa žar ķ strętóskżli eša fara yfir eina af hinum įgętu göngubrśm sem byggšar hafa veriš.

Ég hvet alla til aš nota žaš tękifęri sem bķllaus dagur er til aš velja ašra feršakosti heldur en einkabķlinn. Ég held aš flestir sem melta žetta meš sér sjįi aš žeir geti fariš margra sinna ferša įn žess aš vera į bķl. Gangandi, hjólandi, ķ strętó eša ķ bķl meš öšrum. Afsakanirnar aš ofan ęttu aš vera tamari fķklum heldur en fulloršnum, sjįlfstęšum einstaklingum.

Birt ķ Mogganum 20. september 2001.


Störfin sem ķslendingar hafa ekki efni į aš vinna

Atvinnurekendur

Ķ mįli atvinnurekanda er oft notašur frasinn "Störfin sem ķslendingar nenna ekki aš vinna". Meš žvķ meina žeir störfin sem erfitt hefur veriš aš rįša ķslendinga ķ. Meš žessarri oršanotkun eru žeir aš gefa ķ skyn aš žaš sé ķslenskum almenningi aš kenna aš ekki fįist ķslendingar ķ žessi störf. Atvinnurekendur vilja ekki sjįlfir axla įbyrgšina af žvķ aš žeir greiša allt of lįg laun.

Lįgmarkslaun duga ekki til

Ķslenskur almenningur bżr viš mikla dżrtķš ķ samanburši viš önnur lönd. Fólk žarf talsveršar tekjur til aš geta skuldaš hśsnęšiš sem žaš bżr ķ, keypt ķ matinn, įtt bķl og haft žaš sem lķfsgęšakapphlaupiš krefst. Žegar lįglaunastörf eru aš borga frį u.ž.b. 120.000 kr. į mįnuši gefur žaš augaleiš aš śtilokaš er aš lifa af žeim tekjum og halda venjulegt heimili. Til aš fólk geti unniš slķk störf og lifaš af žarf einhver aš nišurgreiša vinnuafl žess. Oftast er žaš maki sem hefur hęrri tekjur og getur žannig framfleytt fjölskyldunni. Rķkiš nišurgreišir einnig vinnuafl meš mikilli tekjutengingu barnabóta og vaxtabóta. Sveitarfélögin koma aš žessu meš žvķ aš śtvega félagslegt hśsnęši og żmsan stušning. Unglingar sem bśa į heimili foreldra geta unniš lįglaunastörf žvi žeir žurfa ekki aš framfleyta sér sjįlfir. Sumir eiga skuldlaust hśsnęši eša bśa ķ hśsnęši sem ęttingi į eša žeim er hjįlpaš mešan žeir eru ķ nįmi eša eitthvaš slķkt. Eftir stendur aš fólk žarf aš bśa viš sérstök skilyrši ķ samfélaginu til aš geta framfleytt sér af launum į bilinu 120-190.000 kr. Aušvitaš eru margir ķ žeirri ašstöšu. Hinir sem ekki eru ķ žeirri ašstöšu eša hafa oršiš fyrir įföllum s.s. skilnaši geta įtt erfitt meš žaš. Aš bęta viš sig vinnu getur veriš slęmt sérstaklega fyrir einstęša foreldra og žaš er ekki ęskilegt aš börn eigi engan aš lungann śr deginum ef foreldri žarf aš vinna mikla yfirvinnu.

Ķslendingar sękja ķ betur launuš störf

Ķslendingar neyšast žvķ til aš yfirgefa ķlla launuš störf til aš hafa ķ sig og į. Žaš er ekki žannig aš ķslendingar nenni ekki aš vinna žessi störf. Flest störf eru įnęgjuleg žegar vinnufélagar eru til stašar og móralinn į vinnustašnum er góšur. Žegar fólk ķ fjįrhagskröggum kemur ķ öngum sķnum og leitar eftir fjįrhagsašstoš į félagsmįlastofnun sveitarfélags getur "féló" lķtiš gert fyrir fólk sem er meš žessi laun. Féló bendir žvķ į aš skipta um vinnu og fara ķ betur launaš starf. Meš žvķ aš skipta um starf getur fólk hękkaš brśttólaun sķn um kannski 50-60% į einu bretti įn žess aš kollvarpa vinnutķma né flytja sig um set. Skyldi žį engan undra aš fólk įkveši aš skipta um starf og aš erfitt sé aš rįša fólk ķ lįglaunastörf. Žvķ mišur veršur žetta fólk af um 55-60% af launabótinni vegna skattastefnu stjórnvalda. Skattarnir og jašarskattarnir, sem eru vegna tekjutengingar barnabóta og vaxtabóta, hafa žessi įhrif.

Śtlendingar koma ķ stašinn

Śtlendingar eru rįšnir ķ staš ķslendinga ķ störfum žar sem hęgt er aš komast af įn žess aš tala ķslensku. Viš Kįrahjśkavirkjun var horfiš frį žvķ aš borga mönnum almennilega uppbót fyrir aš vera fjarri heimili eins og viš fyrri virkjanaframkvęmdir. Žess ķ staš voru borguš lįgmarkskjör. Afleišingin var sś aš ķslendingar sįu sér engan hag ķ aš rįša sig hjį Impregilo ķ verkamannastörf fjarri heimilum meš öllu žvķ óhagręši sem fylgir fyrir fjölskyldur meš tvęr fyrirvinnur. Žegar vinnuveitendur og opinber fyrirtęki uppgötva aš hęgt er meš lįgum tilkostnaši aš kenna śtlendingum ķslensku munu śtlendingar einnig verša fjölmennir ķ lįglaunastörfum žar sem ķslenska er talin naušsynleg.

Hęttan į einangrun

Śtlendingar į Ķslandi eru ķ litlu frįbrugšnir ķslendingum, eiga kannski fęrri bķla en sem komiš er en žeir žurfa lķka aš komast af viš ķslenskt veršlag. Ef žeir festast ķ lįglaunastörfunum sem viš ętlum žeim er hętt viš félagslegum skakkaföllum. Lķklegt er aš žeir setjist fremur aš žar sem hśsnęši er ódżrast og fįi śthlutaš félagslegu hśsnęši. Žannig verši hlutfall śtlendinga hįtt ķ įkvešnum hverfum og ķ įkvešnum sveitarfélögum. Ekki er ólķklegt aš žetta verši ķ Breišholti og ķ śthverfum höfušborgarsvęšisins, Akranesi, Selfossi og Reykjanesbę. Žessu getur fylgt félagsleg einangrun og bįg félagsleg staša.

Rįšstöfunartekjur sem duga til framfęrslu

Til aš draga śr žessu tel ég aš žjóšin žurfi aš nį samfélagssįtt um aš lyfta lęgstu rįšstöfunartekjum fulloršins fólks upp ķ žau mörk aš žau dugi fyrir lįgmarksframfęrslu. Fara mį margar leišir aš žvķ marki. Hękka mį rįšstöfunartekjur t.d. meš breytingum į skattleysismörkum, minnka tekjutengingar ķ skattkerfinu, hękka lįgmarkslaun, lękka leikskólagjöld, lękka veršlag, byggja ódżrt hśsnęši og lękka vexti. Ķ nįgrannalöndum okkar hafa yfirvöld žurt aš taka į honum stóra sķnum til aš bregšast viš samžjöppun śtlendinga žar. Ég held aš viš vitum hvaš gera skal. Žaš vantar bara viljann hjį yfirvöldum.

 Grein skrifuš fyrst įriš 2007 en ekki birt.


Į leiš ķ skólann į Kįrsnesi

Ķ Kópavogi hafa komiš fram skipulagshugmyndir sem gera rįš fyrir mjög aukinni byggš vestast į Kįrsnesi. Ljóst er aš aukinni byggš fylgir aukin umferš en nś žegar er erfitt fyrir börn aš komast ķ skólann. Af žvķ tilefni langar mig aš segja hér sögu. Ķ gęr gengum viš dóttur mķn um 8 leytiš ķ Kįrsnesskóla viš Skólagerši. Į leišinni förum viš yfir Borgarholtsbraut į gangbraut, sem er įgętlega merkt meš hrašahindrun. Žar sem viš stašnęmumst į gangstéttinni koma bķlar ęšandi aš śr 3 įttum, upp Sušurbraut til aš beygja inn į Borgarholtsbraut og śr bįšum įttum eftir brautinni. Fyrsti bķlinn, sem er aš beygja inn į, stoppar og allir į eftir honum. Žį lķtum viš fešginin ķ hina įttina žar sem kemur ķ um 100 m fjarlęgš jeppi į ca. 50 km hraša į blöšrudekkjum og hristist upp og nišur eins og tryllt tröll. "Viš skulum bķša eftir žessum" segi ég. Hann heldur įfram. Loks veršur hann var viš aš eitthvaš er aš og byrjar aš hemla. ABS bremsurnar vinna į fullu. Viš sjįum nefiš į bķlstjóranum nema viš framrśšuna og bķllinn hallast ķskyggilega fram. Loks žegar hann er kyrr göngum viš yfir og er žį dįgóš röš af bķlum stopp allt ķ kring. "Fannst žér žetta ekki gaman Gunna" spyr ég telpuna mķna, sem er ķ 2. bekk. "Nei, mér fannst žetta ekki gaman", segir hśn. Ķ dag vildi hśn ekki ganga ķ skólann heldur heimtaši aš fara į bķl, hver sem įstęšan er. Viš ķbśarnir viljum gjarnan aš börnin okkar hreyfi sig og gangi ķ skólann. Žaš er samt erfitt. Į žessari gangbraut var ekiš į son okkar og žaš er greinilegt aš žaš er ķlla til fundiš aš hafa gangbraut viš gatnamót en gangstķgurinn kemur ķ beinu framhaldi. Hitt er svo annaš aš tillitsleysi bķlstjóra sem eru į ferš milli tveggja grunnskóla į žeim tķma sem börn eru į leiš ķ skólann er ótrślegt. Margir bķlstjóranna eru nżbśnir aš keyra eigin börn ķ skólann en eru sķšan blindir į önnur börn, sem ekki męta į bķlum ķ skólann. Fyrir Kópavog er žaš umhugsunarefni hvort aš fleiri bķlar eigi erindi um žessar götur į Kįrsnesi.

Birt ķ Velvakanda ķ Mogganum 9. febrśar 2007.


Fimm spurningar aš spyrja fjįrmįlamenn og banka

Oft finnst mér aš fjölmišlar spyrji ekki višmęlendur žeirra spurninga sem skipta mįli hverju sinni. Hér į eftir fara fimm spurningar sem fjölmišlamenn mega gjarnan spyrja fjįrmįlamenn landsins og bankana.

1) Samkvęmt opinberum tölum skulda ķslendingar og ķslensk fyrirtęki um 10.000 milljarša erlendis en ekkert er aš óttast žvķ į móti koma traustar eignir sem bókfęršar eru upp į um 8.000 milljarša. Ef viš gleymum bókhaldsbrellunum ķ augnablikinu, hvert er žį raunverulegt virši žessara eigna ķslendinga erlendis?

2) Hvaša tekjur hafa ķslendingar og ķslensk fyrirtęki af žessum eignum?

3) Duga tekjurnar til aš greiša afborganir og vexti af lįnum sem tekin voru til aš kaupa eignirnar?

4) Mikiš af žessum lįnum eru skammtķmalįn sem voru tekin į lįgum vöxtum. Ef tekst aš endurfjįrmagna lįnin verša nżju lįnin meš hęrri vöxtum. Eru tekjurnar nęgjanlegar til aš standa straum af afborgunum og vöxtum gamalla og nżrra lįna?

5) Hvaš gerist ef ķslendingar hafa ekki nęgt tekjustreymi af žessum eignum til aš standa undir afborgunum og vöxtum?

Grein ķ Mogganum 6. október 2008.


Meira um Miklubraut og Kringlumżrabraut ķ jaršgöngum

 Lega jaršganganna

Ég tel aš stokkalausn fyrir gatnamótin į Miklubraut og Kringlumżrarbraut muni:

  • Verša of kostnašarsöm mišaš viš vęntanlegan įvinning.

  • Ekki leysa śr umferš į fullnęgjandi hįtt.

  • Ekki losa land undan umferšarmannvirkjum til annara nota.

  • Ekki bęta lķfsskilyrši ķbśa ķ grennd viš brautina nęgjanlega mikiš.

Kostirnir viš jaršgöngin eru hinsvegar eftirfarandi.

  • Mikiš byggingarland mun losna til uppbyggingar į verslun, žjónustu og ķbśšum, sem nś fer undir umferšarmannvirki.

  • Kostnašur viš göngin greišist aš mestu meš sölu į byggingarrétti į landi.

  • Umferš mun verša greiš og hindrunarlaus į austur-vestur og noršur-sušur įsnum.

  • Ekki veršur žörf į fleiri mislęgum gatnamótum į žessum götum.

  • Loft mengun į svęšinu mun minnka mikiš meš réttri dreifilausn fyrir śtblįstur śr göngunum.

  • Byggš veršur žéttari og almenningssamgöngur virkari.

  • Skatttekjur borgarinnar munu verša meiri žvķ af byggingum og ķbśum er tekin skattur en ekki af umferšarmannvirkjum.

 


Miklabraut ķ jaršgöngum

Ķ svifryksumręšunni ķ febrśar var į nż fariš aš ręša um mislęg gatnamót Miklubrautar og Kringlumżrarbrautar. Aftur var talaš um aš hafa žriggja hęša mislęg gatnamót į Kringlumżrarbraut og Miklubraut. Hugmyndin er aš leggja žessar götur ķ stokk um gatnamótin og į stokkurinn meš Miklubraut hugsanlega aš nį nišur fyrir Lönguhlķš. Kostnašurinn viš žessa framkvęmd er óljós en mun verša mjög mikill. Um 10-20 milljaršar eftir žvķ hvaš er lagt undir. Mér finnst peningum skattborgaranna ķlla variš ef žaš į aš eyša žessum peningum ķ žaš aš flytja vandann yfir aš nęstu gatnamótum. Hafa menn ķ alvöru žį framtķšarsżn aš öll gatnamót vestan Ellišaįnna verši gerš aš mislęgum gatnamótum? Menn verša aš hugsa miklu dżpra um umferšarvandann į höfušborgarsvęšinu og koma meš betri lausnir. Fjalla mį um žetta frį mörgum hlišum en vegna žessa aš gatnamótin eru hér til umręšu ętla ég aš legggja śt af žeim.

Ég legg til jaršgangalausn ķ stašinn fyrir framkomna stokkalausn. Boruš verši jaršgöng fyrir Miklubraut t.d. frį Sogamżri aš Sóleyjargötu, aš lengd um 4250 m og fyrir Kringlumżrarbraut t.d. frį Bśstašavegi aš Sušurlandsbraut aš lengd um 1400 m. Žessar götur myndu hverfa inn ķ jaršgöng į žessum stöšum og vera tvęr akreinar ķ hvora įtt. Samgöngur viš jaršgöngin į leiš žeirra undir yfirborši yršu meš af- og ašreinum ķ stokkum nišur ķ jöršina. Miklabraut og Kringlumżrarbraut mundu vera ķ mismunandi hęš nešanjaršar og yršu gatnamót žeirra mislęg meš af og ašreinum. Ofanjaršar mundi nż Miklabraut og Kringlumżrarbraut vera ķ smękkašri mynd sem breišstręti meš hringtorgi į gatnamótunum. Breišstrętiš yrši meš sérstakri akrein fyrir strętó og leigubķla og meš ekki meira en 50 km aksturshraša.

Kosturinn viš žessa lausn er aš megniš af umferšaržunganum flyst nišur ķ jöršina og aš mikiš land losnar til aš byggja į ķbśšir, verslanir og žjónustu. Žversniš gatnanna er breytilegt frį um 200 m og nišur ķ um 40 m ķ Hlķšunum. Ef gert er rįš fyrir aš mešaltalsžversnišiš sem žessar götur taka sé 50 m mun losna um 21,25 ha af landi viš Miklubraut og um 7 ha viš Kringlumżrarbraut eša samtals um 28 ha af landi undir nżtt breišstręti og byggingar mešfram žvķ. Kópavogur seldi nżlega land til byggingar fyrir 67.000 kr. m2. Ef gert er rįš fyrir žvķ fermetraverši vęri veršmęti žessa lands um 19 milljaršar kr. Fyrir žį upphęš vęri sennilega hęgt aš bora žessi 5650 m löngu jaršgöng. Kostnašur rķkisins viš lagningu stofnbrautanna yrši fyrst og fremst viš tengingar ķ kringum jaršgöngin.

Hęš hśsa mešfram breišstrętinu yrši misjöfn um 3-5 hęšir aš jafnaši en hęrri į afmörkušum reitum. Žaš myndi tryggja aš sól nęši nišur į flestum stöšum. Best vęri aš hafa blandaša byggš ķbśša, žjónustu, veitingastaša, verslana og matvöruverslana. Į jaršhęš hśsa aš breišstrętinu yršu verslanir, žjónusta og veitingastašir en ķbśšir į efri hęšum og ķ hśsum sem ekki snśa beint aš götunni. Žéttleiki ķbśša žarf aš vera žó nokkur. Rétt er aš stefna aš 50-60 ķbśšum į ha. og aš ķbśafjöldi verši yfir 100 manns į ha. Hęrri hśs yršu reist žar sem žau varpa sķšur skugga į byggš sem er fyrir og žar gętu einnig veriš skrifstofur og önnur žjónusta. Mešfram hęstu hśsunum gętu veriš strompar meš blįsurum upp śr jaršgöngunum sem myndu žeyta loftinu upp og dreifa mengun frį umferšinni nešanjaršar. Tré yršu gróšursett milli akreina og mešfram strętinu.

Vegna žess aš góšar almenningssamgöngur eru į svęšinu žarf ekki aš fylgja bķlastęši meš hverri ķbśš. Hafa ętti eitt stęši į ķbśš nešanjaršar og gętu menn keypt sér žar föst stęši til lengri tķma eša keypt sér stöšumęlakort fyrir ķbśa og lagt ķ laus stęši verslunar og žjónustu utan annatķma. Ķbśširnar yršu ódżrari, sem nemur bķlastęšinu. Śtivist ķbśa yrši į žeirri hliš sem snżr frį breišstrętinu og žašan yršu ķbśšir loftręstar aš mestu leyti. Žar yršu einnig garšar og leiksvęši. Lįg hęš hśsa tryggir aš foreldrar eru ķ sambandi viš börn śti į lóš. Žetta fyrirkomulag gęti aukiš lķkurnar į aš śr yrši lķfandi ķbśšahverfi en sķšur śthverfi ķ mišborg eins og sumstašar hafa risiš viš žéttingu byggšar į höfušborgarsvęšinu.

Žessari hugmynd er hér varpaš fram til umręšu. Er ekki til nokkurs aš vinna ef hęgt er aš spara peninga og žétta byggš? Greišari samgöngur mundu skapast ķ gegnum borgina, loft- og hįvašamengun minnka og ķbśar losna viš įžjįn stofnbrautanna. Óžarfi vęri aš reisa mislęg gatnamót ofanjaršar mešfram bęši Miklubraut og Kringlumżrarbraut, sem mundi spara stórfé og koma ķ veg fyrir neikvęš umhverfisįhrif. Rķki og borg geta unniš śr hugmyndinni og kannaš hug framkvęmdaašila. Eru žeir reišubśnir til aš kaupa landiš ķ opnu śtboši og byggja ķ samręmi viš skipulagsskilmįla og meš takmörkušum byggingarrétti į hverjum reit? Ég efast ekki um aš rķki og borg taki vel ķ žessa hugmynd enda fįum viš betri borg fyrir vikiš og rķkiš sparar stórfé.

Grein ķ Mogganum 20. maķ 2007


Męšgur į leiš ķ vinnuna

Žaš er til fyrirmyndar žegar fjölmišlar flytja okkur sögur af daglegu lķfi fólks, sem allajafna fer ekki hįtt ķ opinberri umręšu. Fjölmišlar velja venjulega sama fólkiš sķ og ę til aš tjį sig. Fólk sem er “višurkennt” og hefur leyfi til aš tjį sig um viškomandi mįlefni ķ fjölmišlum. Ég vil hvetja fjölmišla til aš gera meira af žessu og flytja okkur fréttir af ašstęšum fólks af öllum stéttum.

Morgunblašiš flytur slķka frétt į opnu sinni žann 27. mars, sem varpar ljósi į samgönguvandann į höfušborgarsvęšinu. Žar er lżst dęmigeršri daglegri ferš męšgna til og frį vinnu į bķl. Žęr eiga heima ķ Įslandshverfinu ķ Hafnarfirši en vinna ķ Verslunarskólanum og į Sušurlandsbraut. Žęr eyša talsveršum tķma ķ feršir til og frį vinnu lķkt og margir śthverfabśar ķ žessu L.A., sem hefur veriš skapaš į höfušborgarsvęšinu. Žęr leggja af staš kl. 7:20 og eru gjarnarn 35-45 min į leišinni ķ vinnuna į sķnum einkabķl. Į leišinni eru umferšartafir į hringtorgum og gatnamótum og ef fęrš er slęm eša įrekstrar į leišinni tekur žetta allt lengri tķma. Greinilegt er aš męšgurnar fį žarna įgętis samveru og veitir svo sem ekki af žegar kynslóširnar lifa meira og minna ašskildar. Gallin er, aš žetta tekur tķma, er stressandi, kostar mikiš ķ rekstri į bķl og rżrir umhverfi okkar allra. Žessu fylgir slysahętta, loftmengun, hįvaši og hreyfingarleysi.

Ķ žessu sambandi langar mig aš benda žeim męšgum į aš gerast vinir einkabķlsins og taka strętó! Ef slegiš er inn ķ Rįšgjafa, leitarvél Strętó b.s. į vefnum www.bus.is, kemur ķ ljós aš feršin śr Įslandshverfinu meš strętó ķ Verslunarskólann tekur um 33 min. Žį er mišaš viš ferš kl. 7:37 frį Vöršutorgi ķ Įslandi meš vagni nr. 22, skipt ķ vagn nr. 1 ķ Firši kl. 7:46 og fariš śr honum į Kringlumżrabraut kl. 8:05 viš Kringluna og gengiš ķ Verslunarskólann. Ef fariš er į Sušurlandsbraut er sama leiš farin en skipt śr vagni nr. 1 ķ vagn nr. 2 ķ Hamraborg kl. 8:00 og komiš į Sušurlandsbraut um kl. 8:10. Žess mį geta aš skiptingin ķ Hamraborg kemur ekki upp ķ Rįšgjafanum enda er hann ekki alveg 100% žótt hann gefi góšar vķsbendingar.

Feršalag žeirra męšgna ķ strętó mundi aš öllu jöfnu ekki taka lengri tķma į annatķma en feršalag ķ bķl og yrši ódżrara fyrir žęr yfir įriš meš “skólakorti” Strętó. Fyrir žęr tvęr kostar skólakortiš: 2 * 27.900 kr = 55.800 kr į įri. Feršalag ķ bķl įriš um kring kostar mišaš viš eftirtaldar forsendur u.ž.b.: 13 km * 60 kr/km * 200 dagar = 156.000 kr. į įri. Žęr gętu sem sagt sparaš sér 100.000 kall yfir įriš. Žęr myndu lķka sleppa viš aftanįkeyrslurnar og gętu gluggaš ķ blöšin eša skólabękurnar į leišinni heim en spjallaš saman į leišinni ķ bęinn.

Ķ opnunni er einnig lżst nśverandi og fyrirhugušum framkvęmdum viš umferšarmannvirki į leiš žeirra męšgna sem eiga aš leysa śr teppunni. Žvķ mišur mun žaš ekki stytta feršatķma žeirra nema tķmabundiš žvķ žaš er viš žvķ aš bśast aš meš meiri byggš ķ śthverfunum verši žetta įstand višvarandi ķ fyrirsjįanlegri framtķš. Aš bęta viš umferšarmannvirkin endalaust er einfaldlega eins og aš pissa ķ vettlingin žegar manni er kalt į höndunum. Žaš er skammgóšur vermir. Ef flestir vilja bśa ķ einbżlishśsi ķ śthverfi og aka langa leiš ķ einkabķl į vinnustaš og ķ matvörubśšina veršur til samfélag sem fįum finnst įhugavert aš bśa ķ sbr. lżsingin į ferš męšgnanna. Getum viš en snśiš viš blašinu hjį okkur?

Grein ķ Mogganum 5. aprķl 2007


Um Glašheima og fleira

Mįl Glašheima ķ Kópavogi hefur nś aftur komist ķ hįmęli ķ kjölfariš į sölu Kópavogs į landinu til tveggja fyrirtękja, Smįratorgs og Kaupangs. Žau kaupa samtals 9,6 ha. og greiša fyrir um 6,5 milljarša. Žetta land var ķ eigu Kópavogs en bęrinn leysti til sķn lóšarleigusamninga viš hestamenn ķ Glašheimum fyrir kosningar sķšasta vor og greiddi žį tęplega 3,2 milljarša kr. sem mun vera fyrir hesthśsin į svęšinu. Aš auki kostar bęrinn flutning hesthśsasvęšisins og uppbyggingu nżrrar reišašstöšu og byggir nżtt įhaldahśs bęjarins. Samtals į žaš aš kosta tęplega 2 milljarša. Viš žetta losna um 11,5 ha. af landi bęjarins en hluti fer undir vegi. Svęšiš sem fyrirtękin kaupa er aukiš meš landi įhaldahśss bęjarins.

Žetta er ekki ķ fyrsta sinn sem Kópavogur į viš leigutaka į sķnu landi og er fróšlegt aš bera saman višskipti bęjarins viš žį undanfariš. Viš Vatnsendahvarf įtti bęrinn viš marga ķbśa ķ einbżlishśsum sem höfšu lóšarleigusamninga viš bęinn. Žar leysti bęrinn til sķn lóšarleigusamninga en samkomulag nįšist ekki um eignarnįmsbętur. Mįliš fór žvķ fyrir Matsnefnd eignarnįmsbóta. Hśn śrskuršaši aš leigulandiš į žessu svęši skyldi metiš į um 4.000 kr./ m2 . Ķ landi Lundar ķ Fossvogsdal įtti bęrinn viš afkomendur bóndans, sem hafši erfšafestusamning į landi Lundar en jöršin var ķ eigu bęjarins. Erfšafestan nęr til reksturs landbśnašarstarfsemi į jöršinni en landbśnaši var hętt og žarna reknar leiguķbśšir og hśsakosturinn ķ nišurnķšslu. Aš frumkvęši fyrirtękisins Lundar ehf., sem mun tengjast afkomendum bóndans, gerši bęrinn samning viš fyrirtękiš um uppbyggingu ķbśšahverfis ķ Lundi. Lundur ehf. sér um gatnagerš og greišir ¼ af gatnageršargjöldum ķ bęjarsjóš og selur sķšan ķbśširnar ķ almennri sölu į markaši.

Bera mį saman fermetraverš ķ žessum višskiptum bęjarins viš leigutaka landsins. Fyrir lóšarleigusamninga ķ Vatnsendahvarfi mun bęrinn borga um 4000 kr./m2. Fyrir heimild til aš byggja ķbśšir į landi bęjarins ķ Lundi mun bęrinn fį um 4800 kr./m2 ef mišaš er viš aš gatnageršargjöld af mešalķbśš į svęšinu sé um 4 milljónir. Ef žau eru um 8 milljónir fęr bęrinn um 9.600 kr./m2. Fyrir land Glašheima fęr bęrinn um 68.000 kr./m2!

Munurinn į žessu fermetraverši er slįandi og vekur mann til umhugsunar um hver gręšir į žessum samningum. Ķ Vatnsendahvarfi er óhętt aš segja aš leigutakar rķši ekki feitum hesti frį višskiptum sķnum viš bęinn. Ķ Lundi fį leigutakarnir afhenta eign bęjarins į silfurfati. Žaš sem žeir gręša į hverri ķbśš er munurinn į žvķ sem žeir greiša į fermeter og markašsverši į fermeter, sem samkvęmt samningum um Glašheima gęti veriš allt aš 60.000 kr./m2. Uppreiknaš gęti veršmęti eignar Kópavogs sem žeim var afhent numiš 6 milljöršum króna. Aš öllum lķkindum er žaš žó ekki svo hįtt og ręšst endanlega aš markašsašstęšum žegar ķbśširnar eru seldar. Varlega įętlaš hlżtur žetta žó aš vera um 1-2,5 milljaršar kr. mišaš viš forsendur um 2-5 milljónir aš mešaltali į ķbśš. Hér hefši Kópavogur įtt aš leysa til sķn leigusamninginn og vķsa til Matsnefndar eignarnįmsbóta. Byggingarlandiš hefši sķšan įtt aš śthluta hęstbjóšanda og hefšu žį žessir peningar runniš til bęjarins.

Viš sölu Glašheimalandsins fęr bęrinn 6,5 milljarša en žarf sjįlfur aš greiša um 5,2 milljarša. Mismunurinn 1,3 milljaršar er „hagnašur bęjarins“. Bęrinn mun samt verša af umtalsveršum peningum žvķ hann greišir fyrir hesthśsin langt umfram matsverš hśsakostsins og hvaš žaš kostar aš byggja sambęrileg hesthśs į nżjum staš. Žetta umframverš er hagnašur sem lendir ķ vösum eigenda hesthśsanna en ekki eiganda landsins. Žessir peningar gętu veriš um eša yfir 1 milljaršur króna. Mešal eiganda hesthśsanna eru lóšabraskararnir sem hleyptu mįlinu af staš ķ upphafi meš uppkaupum į hesthśsum ķ hverfinu.

Hagsmuni hverra gętir meirihluti bęjarstjórnar? Eigandi landsins, Kópavogsbęr og ķbśar hans hafa boriš skaršan hlut frį borši ķ višskiptum meš Lund og Glašheima en bęrinn hefur gętt hagsmuna sinna til hins żtrasta viš Vatnsendahvarf. Er meirihlutinn aš gęta hagsmuni einhverra annarra en eigandans aš landinu viš Lund og Glašheima? Eignarétturinn er heilagur og flokkarnir ķ meirihlutanum eru talsmenn eignaréttarins en samt meta žeir hann lķtils žegar bęrinn sjįlfur į ķ hlut. Mér finnst sem meirihluti bęjarstjórnar hafi ekki gętt hagsmuna bęjarins og ķbśa hans sem skyldi.

Žaš er óžolandi fyrir ķbśa bęjarins žegar gešžótti ręšur afgreišslu mįla og mešferš eigna bęjarins. Ef bęrinn afhendir ašilum eignir sem eru mikils virši og geta oršiš aš miklum veršmętum er žaš lįgmark aš žeim sé śthlutaš žannig aš jafnręšis sé gętt eša aš žaš sé gert aš undangengu śtboši žar sem hagstęšasta tilboši er tekiš. Önnur vinnubrögš vekja grun um spillingu. Umbošssvik eru refsiverš. Mér finnst žaš geta veriš athugandi hvort umbošssvik hafi veriš framin žegar bęrinn fęr ekki sannvirši fyrir eignir sķnar ķ landi eša greišir óešlilega hįtt verš fyrir hesthśs. Kópavogsbęr er meš žessu aš gefa ašilum śt ķ bę um 2-4 milljarša af eigum sķnum endurgjaldslaust.

Grein ķ Mogganum 10. febrśar 2007


Kjör blašbera

Žann 13. febrśar sķšast lišinn birtist grein ķ Fréttablašinu um innflutning blašbera frį Póllandi til aš vinna viš blašaśtburš fyrir Pósthśsiš sem sér um dreifingu Fréttablašsins. Ķ henni kom fram ķ vištali viš Einar Žorsteinsson framkvęmdastjóra aš „erfišlega hafi gengiš aš fį Ķslendinga til aš sinna dreifingu og žvķ hafi žeir auglżst eftir fólki į meginlandi Evrópu“. Einar getur žess ekki aš Fréttablašiš hefur ekki viljaš gera kjarasamning viš VR sem fulltrśa blašbera. Žvķ sķšur getur hann žess aš kjör blašbera Fréttablašsins eru lakari en hjį, Morgunblašinu. „Kjarasamningurinn“ viš blašburšarbörn er settur einhliša af Fréttablašinu.

Fréttablašiš getur ekki mannaš stöšur ķ öllum hverfum vegna lélegra launa blašbera og į erfitt meš aš koma blašinu ķ öll hśs. Blašburšarbörnin hafa reynt hvaš žau geta aš skipta um vinnuveitanda og hafa sótt um allar stöšur hjį Morgunblašinu. Į mešan eru tugir hverfa Fréttablašsins įn blašbera. Stašan er aš ķslenskur vinnuveitandi vill ekki gera sanngjarnan kjarasamning og fęr af žeim sökum ekki innlent starfsfólk. Starfsfólkiš greišir atkvęši um kjörin meš fótunum og flżr žennan vinnuveitanda. Ķ stašinn ętlar žessi ósvķfni vinnuveitandi aš flytja inn erlent starfsfólk. Hver eru kjör žess fólks?

Žrįtt fyrir komu pólverjana gengur dreifing Fréttablašsins ekki sem skyldi og mį telja langlundargeš auglżsenda furšulegt. Skżringanna er kannski aš leita ķ žvķ aš megniš af auglżsingunum koma frį öšrum fyrirtękjum ķ eigu aušhringsins sem į Fréttablašiš. Ég er fašir blašburšarbarns og geri žį sanngjörnu kröfu til Fréttablašsins aš žaš geri alvöru kjarasamning viš fulltrśa blašbera. Ef hann er į sömu nótum og kjarasamingur Moggans viš VR mun Fréttablašiš ekki eiga ķ neinum vandręšum meš aš rįša innlent starfsfólk sem blašbera ķ öll hverfi.

Grein ķ Fréttablašinu 2006


Gjaldfrķ bķlastęši viš Hįskólann og Landspķtalann?

Bķlastęšavandi?

Nżlega var rętt viš yfirmann į Landspķtalanum um erfišleika viš aš fį bķlastęši viš spķtalann. Žetta žekkja allir sem komiš hafa į spķtalann į bķl og er augljóst óhagręši fyrir sjśklinga sem eiga erfitt um gang. Ķ mįli yfirmannsins kom fram aš žetta stęši nś allt til bóta eftir fęrslu Hringbrautar žvķ žį vęri hęgt aš byggja enn žį fleiri bķlastęši en nś eru! En er žaš eina lausnin sem kemur til greina?

Undanfarin įr hafa tveir stęrstu vinnustašir landsins, Hįskóli Ķslands og Landspķtalinn, veriš ķ ašhaldi hjį eiganda sķnum, rķkinu. Vegna žess geta žeir ekki haldiš ķ viš aukna eftirspurn eftir žjónustu frį sjśklingum og nemendum. Stjórnendur žeirra hafa reynt aš grķpa ķ taumana meš ašhaldsašgeršum og hefur aukin gjaldataka į sjśklinga og skólagjöld į nemendur komiš til įlita. Ég ętla ekki aš fjalla um žessi fjįrhagsvęndręši sem slķk. Mig langar hinsvegar til aš varpa fram žeirri spurningu hvort žaš sé ešlilegt aš svona stofnanir reki ókeypis bķlastęši fyrir starfsfólk og žį sem njóta žjónustu žeirra? Er žaš ekki hlutverk žeirra fyrst og fremst aš veita žį žjónustu sem žeim er fališ, menntun og heilbrigšisžjónustu? Eru frķ bķlastęši hluti af žeirri žjónustu?

Kostnašur viš bķlastęši.

Gerš bķlastęša, rekstur žeirra og landiš sem fer undir stęšin kosta peninga. Ķ mišborginni žar sem žessar stofnanir eru er land sérstaklega dżrt. Samtökin sem lögšust gegn fęrslu Hringbrautar hafa metiš veršmęti landsins sem fara undir brautina į um 6 milljarša. Ég hef engar tölur um veršgildi landsins undir bķlastęšunum en vķst er aš žaš er ekki ókeypis. Bķlastęši viš žessar stofnanir eru ķ ešli sķnu takmörkuš gęši. Ef eftirspurninni er ekki stżrt er hętt viš aš frambošiš dugi aldrei til nema meš žvķ aš leggja meginhluta byggingarlandsins undir bķlastęši eša aš byggja dżr bķlastęšahśs. Jafnvel eftir slķkt įtak er en óleystur sį vandi aš starfsfólk sem mętir fyrst į morgnana leggur ķ stęšin nęst hśsunum en sjśklingar og fatlašir verša aš gera sér aš góšu stęši langt ķ burtu. Er žį skynsamlegt fyrir stofnanirnar aš auka frambošiš og leggja en meiri kostnaš ķ bķlastęši af takmörkušu fjįrmagni sķnu? Er ekki skynsamlegra aš taka upp stżringu į žessum takmörkušu gęšum og lįta žį sem nota stęšin greiša fyrir žau og nį žannig jafnvęgi milli frambošs og eftirspurnar?

Gjaldtaka og ašrar ašgeršir.

Ef vel ętti aš vera ętti gjaldtaka fyrir bķlastęši aš standa undir gerš, rekstri, višhaldi og kostnaši viš landiš undir stęšunum. Žį bęru stofnanirnar engan kostnaš af rekstri bķlastęšana af takmörkušu fjįrmagni sem rķkiš skammtar žeim. Einnig ętti aš grķpa til annarra rįšstafana til aš draga śr eftirspurn s.s. meš skipulagningu almenningssamgangna og göngu- og hjólastķga. Einnig ętti aš vera fjįrhagslegur hvati fyrir starfsmenn eins og hlunnindi greidd sem afslįttar kjör į reišhjólum og afslįttur į fargjöldum meš strętó. Slķkar hlunnindagreišslur mundu nżtast öllu starfsfólki en ekki mest žeim sem best hafa kjörin eins og hlunnindagreišslur meš einkabķlum starfsmanna ķ dag.

Fyrirkomulag gjaldtöku.

Fyrirkomulag gjaldtöku getur veriš żmiskonar. Starfsmenn og nemendur gętu greitt mįnašargjald inn į įkvešinn stęši. Upphęš gjaldsins gęti veriš į bilinu 2-5000 kr. Gestir og sjśklingar gętu greitt tķmagjald eins og tķškast ķ bķlastęšahśsum. Einnig mętti hafa kerfi meš gjaldfrķ stęši meš tķmamörkum į stöšu svipaš og menn žekkja frį Danmörku žar sem notašar eru tķmaskķfur. Hśsveršir žyrftu aš hafa vald til aš skrifa śt sektir į bķla sem brytu gegn stöšureglum. Bķlar, sem ekki hafa mįnašarkort eša tķmaskķfur, eru komnir fram yfir ķ tķma, standa į gangstéttum eša utan bķlastęša yršu sektašir umsvifalaust. Ķ gjaldfrķum stęšum mundu skussarnir greiša fyrir rekstur stęšana meš sektum.

Gjaldtaka er sanngjörn.

Žaš aš sķfellt žurfi aš leggja meira land undir bķlastęši ķ samfélaginu er ekki nįttśrulögmįl. Žaš eru til ašrar betri lausnir sem allir gręša į. Meš žvķ aš hafa sanngjarna gjaldtöku į bķlastęšum er tryggt aš:

  1. Framboš į stęšum er nęgjanlegt žar sem žörf er į og fyrir žį sem į žurfa aš halda.
  2. Komiš ķ veg fyrir aš stęrstur hluti landnotkunar verši fyrir bķlastęši.
  3. Skapašur möguleiki į ašlašandi umhverfi meš bęttum śtivistarmöguleikum og styttri vegalengdum milli staša.
  4. Žeir borgi sem kostnašinum valda.

Grein ķ Mogganum 5. aprķl 2005


Nęsta sķša »

Höfundur

Árni Davíðsson
Árni Davíðsson
Höfundur er líffræðingur og kennari í hjólafærni. Allar skoðanir höfundar eru hans eigin og skal ekki yfirfæra á aðra einstaklinga eða samtök. Tölvupóstur: arnid65@gmail.com

Jślķ 2017

S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Nżjustu myndir

  • Bílar 4
  • Bílar 3
  • Bílar 2
  • Bílar 1
  • ...borgartun

Nżjustu myndböndin

Frá Birkimel á Eiðistorg

Frá Nesveg í Kópavog

Frá Suðurlandsbraut á Birkimel

Frá Eiðistorgi á Laugaveg

Kársnes Höfðabakkabrú Mosfellsbær

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband