Nišurgreidd gjaldskrį ķ bķlastęšahśsum

Gjaldskrį Bķlastęšasjóšs stendur varla undir rekstri hśsanna hvaš žį byggingu žeirra samanber įrsskżrslur Bķlastęšasjóšs.

Žetta sżnir ķ hnotskurn žį mešgjöf sem er meš bķlaeign į landinu. Ekki einu sinni žar sem eru tekin bķlastęšagjöld standa žau undir byggingu, rekstri og višhaldi bķlastęšanna né heldur veršmęti landsins sem undir žau fara.

Žaš vęri fróšlegt ef hagfręšingur mundi taka saman hvaša upphęšir fara ķ žessa mešgjöf į įri.


mbl.is Dżrara aš leggja ķ bķlastęšahśsum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš meš aš deila bķl?

Margt af žessu fólki er į sömu leiš og gęti hęglega deilt bķl. Afherju gerir fólk žaš ekki ķ meira męli? Allir aš bķša eftir sjįlfkeyrandi bķlum? Lķnuritiš hér aš nešan sżnir minnkun umferšar meš aukinni samnżtingu žegar fleiri einstaklingar deila bķl. Bara žaš aš fara śr 1,2 einstaklingum ķ 1,4 einstaklinga ķ hverjum bķl mundi eyša nśverandi umferšartöfum.

Samnyting

 

 

 

 

 

Annars keyrir aušvitaš gulur deilibķll um bęinn nś žegar į korters fresti į annatķma. Hann heitir Strętó.


mbl.is Žung umferš į Vesturlandsvegi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ruglandi notkun hugtaka?

Skemmtileg grein um bķla ķ pressunni. 

Žar sem ég hef įšur skrifaš um bifreišaeign og ašallega fólksbķlaflotann velti ég žvķ fyrir mér hvort hugtök séu notuš ķ greininni eins og žau eru skilgreind ķ umfjöllun Samgöngustofu. Žaš skiptir mįli aš menn noti skilgreind hugtök meš réttum hętti og finnst mér żmislegt ekki ganga upp ķ talnefninu m.v. uppgefnar tölur hjį Samgöngustofu.

Ökutęki er mun višfešmara hugtak en bifreiš. Er ekki įtt viš bifreišar žarna? Um sķšustu įramót voru 244.842 bifreišar ķ umferš, bifreišar į skrį voru 298.588. Er įtt viš bifreišar ķ umferš? Fólksbifreišar ķ umferš voru sķšan 213.855 en į skrį voru 257.100, žannig aš varla er įtt viš fólksbifreišar.
Hvaš varšar mešalaldur bķla kemur ekki fram hvort žaš er mešalaldur bķla į skrį eša ķ umferš og hvort žaš eru fólksbifreišar eša allar bifreišar. Žaš er um tveggja įra munur į mešalaldri fólksbķla ķ umferš og fólksbķla į skrį.
Meš flotans er žį įtt viš flotans ķ umferš eša į skrį og er įtt viš bifreišar eša fólksbifreišar?

Śrvinnslu­sjóšur įętl­ar aš allt aš 12 žśsund öku­tękj­um verši skilaš til förg­un­ar ķ įr. Žaš yrši met­fjöldi. Fyrra metįriš var 2017. Žį var um 9.500 ökutękjum skilaš til förg­un­ar, sem var tęp­lega 50% aukn­ing frį įr­inu 2016.

Eft­ir efna­hags­hruniš jókst hvat­inn til aš halda göml­um bķl­um leng­ur gang­andi. Meš aukn­um kaup­mętti og meira fram­boši notašra bķla, ž.m.t. bķla­leigu­bķla, viršist sem marg­ir hafi nżtt tęki­fęriš ķ įr og lįtiš farga göml­um bķl­um.

Töl­ur Śrvinnslu­sjóšs benda til aš mešal­ald­ur bķla sem fara til förg­un­ar hafi nįši hį­marki 2016. Gušlaug­ur G. Sverris­son, rekstr­ar­stjóri Śrvinnslu­sjóšs, seg­ir stytt­ast ķ aš gjald sem bķla­eig­end­ur greiša fyr­ir förg­un­ina verši hękkaš.

Um 245 žśsund öku­tęki voru skrįš hér į landi um sķšustu įra­mót. Förg­un 12 žśsund öku­tękja sam­svar­ar žvķ 5% flot­ans, aš žvķ er fram kem­ur ķ um­fjöll­un um mįl žetta ķ Morg­un­blašinu ķ dag.

Meš fyrirvara um aš ég er bara bśin aš sjį Mbl śtgįfu blašsins hefši veriš gaman aš sjį umfjöllun um śrvķnnslukerfi bifreiša, uppbyggingu śrvinnslugjalds, önnur śrvinnslugjöld į bifreišum, fyrirhugaša hękkun į śrvinnslugjaldi (ef žaš stendur til), tölur um bifreišaeign, hlutfall bifreiša į skrį sem er ķ umferš, muninn į mešalaldri bifreiša į skrį og ķ umferš og vangaveltur um hversvegna ašeins 82% bifreiša į skrį er ķ umferš.


Ef öll bķlastęši vęru veršlögš m.v. kostnaš?

Stundum koma stašreyndir upp į yfirboršiš um kostnaš viš bķlastęši. Eitt dęmi er žegar Reykjavķkurborg kostaši 300 milljónir samkvęmt fjįrhagsįętlun til aš byggja bķlastęšiš viš HR į veršlagi įrsins 2009. Hér er annaš dęmi. Hvert stęši kostar um 9-10 milljónir króna eša um andvirši tveggja venjulegra bķla en andvirši eins bifreišahlunnindabķls. Leigugjaldiš fyrir kvöld- og nęturstęši veršur į bilinu 12-15 žśsund į mįnuši, dagpassinn į 18-20 žśsund og sólarhringspassa lķklega į 25 žśsund krónur. Leiga į sér­merktu stęši veršur į bil­inu 60 til 70 žśsund į mįnuši.

Žetta eru aušvitaš dżr stęši en žó ekki svo mikiš dżrari en önnur stęši. Oft er talaš um aš ķ venjulegum hįlfnišurgröfnum bķlakjallara sé veršiš į stęšinu um 5-6 milljónir, ķ bķlahśsi ofanjaršar um 4-5 milljónir og ķ stęši į yfirborši um 0,8-1,0 milljónir. Žetta er bara byggingakostnašur en landverš er ekki reiknaš inn ķ stęši sem taka plįss į yfirborši, sem į viš um bķlastęši į yfirborši, bķlastęšahśs og oft nišurgrafna kjallara lķka.

Hvaš mundi nś gerast ef öll bķlastęši vęru veršlögš mišaš viš kostnaš viš byggingu og višhald og žjónustu viš žau svo ekki sé minnst į landverš fyrir stęši į yfirborši? Sennilega er mešgjöfin meš hverju "ókeypis" bķlastęši allnokkur. Žaš verš er ķvilnunin (eša nišurgreišslan) meš žessum feršamįta sem bķlaeigendur njóta umfram ašra feršamįta.

Hér kemur fram aš viš įętl­un hśsa­leigu sé al­gengt aš nota marg­fald­ar­ann 120-160. Marg­feldiš vķs­ar til hlut­falls leigu­veršs af stofn­kostnaši fast­eign­ar­inn­ar. Ég eftirlęt lesendum aš gera žennan śtreikning og įtta sig į hvaš er raunverulegt leigugjald fyrir hvert bķlastęši į  mįnuši hvort heldur er ķ langtķmaleigu eša skammtķmaleigu. Skammtķmaleigan er aušvitaš höfš hęrri eins og ķ stöšumęli enda hefur leiguveršiš žar lķka žaš hlutverk aš tryggja umsetningu ķ stęšinu žannig aš žaš losni og verši ašgengilegt fyrir ašra bķlaeigendur sem žurfa aš sękja žjónustu ķ nįgrenni stęšisins.

Aš hafa rétta veršlagningu į gęšum eins og bķlastęšum skiptir verulegu mįli. Ef bķlastęši hefšu veriš veršlögš frį upphafi mišaš viš kostnaš og landnotkun hefši žróun žéttbżlis į Ķslandi oršiš önnur en hśn varš. Aš skaffa ókeypis bķlastęši ķ óhóflegu magni hefur kostaš žjóšfélagiš grķšarlega fjįrmuni og haft skemmandi įhrif į žróun og skipulag byggšar. Krafan um žessa ófjįrfestingu heldur žó įfram ķ nżrri ķbśšabyggš og hśn er rekin įfram af ótta skipulagsyfirvalda og almennings viš bķlastęšaskort. Žar vęri ekkert aš óttast ef bķlastęšin vęru veršlögš eftir kostnaši. Žaš yrši ekki skortur žvķ eftirspurnin eftir stęšunum er minni ef žau eru rétt veršlögš.

Žaš ętti aš vera gjaldskylda ķ öllum opnum bķlastęšum ķ öllu žéttbżli. Sala į ķbśšum og bķlastęšum ętti aš vera ašgreind og bķlastęši ętti mun oftar aš vera skipulögš innan hverfis frekar en innan hverrar lóšar til aš fį samnżtingu stęša fyrir ķbśšir og žjónustu. Sala į žeirri žjónustu sem bķlastęši eru ętti aš vera eins og sala į hverri annarri žjónustu sem fólki stendur til boša žó oft gęti hśn veriš rekin af hśsfélögum eša hśsnęšisfélögum.

Viršingarleysi landans fyrir bķlastęšum mį sennilega aš miklu leyti skżra meš žvķ aš hann lķtur į bķlastęši sem gęši sem honum į aš standa til boša frķtt. Žar gildir aš viršing fęst meš verši. 

Mynd. Stęšin viš HR kostušu skattborgara a.m.k. 300 milljónir.

HR loftmynd1

 

 

 

 

 

 

Mynd. Sjaldan launar žó kįlfurinn ofeldiš. Af "bķlastęši" HR.

HR4

 

 

 

 

 

 

Mynd. Viršingar leysi landans. Viršing fęst meš verši. Frį sundlaug Kópavogs.

Bķlar 1


mbl.is Bķlastęšin į 60-70 žśsund kr. į mįnuši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Of mikiš ekiš ķ litlum bę

Akureyri er eitt af žremur (brįšum 4) sveitarfélögum sem eru meš bķlastęšasamžykkt. Akureyri gerši hinsvegar žau mistök aš hafa ekki gjaldskyldu ķ stęšunum heldur tķmaskķfu meš žeim įrangri aš of mikiš er ekiš ķ litlum bę. Žvķ fylgja slęm loftgęši į veturna.

Megniš af bęnum er meš um 10 min. hjólaradķus

Akureyri 10 min kort


mbl.is Lķtil loftgęši į Akureyri
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

79 bķlastęši laus ķ Trašarkoti nśna

Fleiri fastir og vatnsheldir fletir ķ borginni eru ķ sjįlfu sér ekki fagnašarefni. 

Žaš mį spyrja sig hvort žetta verkefni sé gott innlegg ķ loftlagsstefnu rķkisstjórnarinnar?

Žarna hefši t.d. veriš hęgt aš hafa tré og nokkur bķlastęši fyrir fatlaša į gegndrępum fleti eša bara hreinlega almenningsgarš. Į móti Žjóšleikhśsinu er bķlastęšahśsiš Trašarkot žar sem ķ žessum skrifušum oršum eru laus 79 bķlastęši. Ég vona žó aš žaš verši a.m.k. gjaldskylda į bķlastęšinu žannig aš allur almenningur žurfi ekki aš borga fyrir žį fįu sem leggja žarna.

Her mį sjį laus stęši ķ bķlahśsum Bķlastęšasjóšs.


mbl.is Sķšasta malarbķlaplaniš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Betri borgarar" endurnżja bķlana sķna meš stušningi rķkisins

Eins og sjį mį į listanum yfir bķlategundir eru žetta ekki bķlar sem tekjulįgir kaupa. Meš stušningi rķkisins ķ Noregi ķ formi nišurfellingu bķlagjalda, viršisaukatts og eldsneytisgjalda eru "betri borgarar" aš endurnżja bķlana sķna.

Žaš mį spurja sig hvort žetta sé besta, ódżrasta eša réttlįtasta leišin til aš draga śr śtblęstri frį samgöngum? Žaš vęri fróšlegt aš sjį greiningu į žeim žjóšfélagshópum sem njóta žessa stušnings hins opinbera ķ sķnum bķlakaupum.

Tesla Model 3 (10.000)
    Audi e-tron (6.300)
    Hyundai Kona Electric (6.000)
    Kia Niro Electric (5.900)
    Nż kyn­slóš Nis­s­an Leaf (3.000)
    Jagu­ar I-Pace (3.000)
    Porsche Taycan (2.300)
    Mercedes EQC (2.200)
    DS Cross­back E-Ten­se (1.350)
    BMW iX3 (1.000)

Svo žvķ sé haldiš til haga gerir Noregur gerir lķka margt gott ķ almenningssamgöngum og stušningi viš göngu og hjólreišar. Vegagerš žeirra noršmanna kemur mikiš aš žeim mįlum og viršist standa sig vel.


mbl.is 30.000 rafbķlar ķ pöntun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Misnotkun ökutękjastyrkja

Ķ tilefni af žessari frétt langar mig til aš birta aftur grein sem ég skrifaši ķ Moggann og birtist 13. aprķl 2018. Hśn er hér aš nešan. Ķ stuttu mįli eru ökutękjastyrkir nišurgreišsla meš akstri og umferš sem hvetur til bifreišaeignar og aukinnar umferšar. Žaš er óréttlįtt aš žetta form greišslna frį launagreišanda sé sérstaklega skattalega hagstętt og hvatt til notkunar žess af stjórnvöldum og skattayfirvöldum meš žvķ móti. Hętta žarf aš misnota ökutękjastyrki sem yfirborganir, upphęš ökutękjastyrkja žarf aš miša viš raunverulegan kostnaš viš akstur og skattleggja žarf ökutękjastyrki žannig aš skatthlutfall samsvari skatthlutfalli launatekna.

Misnotkun ökutękjastyrkja

Įsmundur Frišriksson žingmašur var ķ fréttum fyrir skemmstu vegna žess aš hann hefur hugsanlega misnotaš ökutękjastyrk (=ökustyrk) sem hann fęr frį Alžingi ķ eigin žįgu. Morgunśtvarpiš į Rįs 2[1] fékk FĶB til aš reikna śt hvaš žaš kostar aš reka bķl eins og žann sem Įsmundur į ķ eitt įr. Nišurstašan var sś aš reksturinn, meš fjįrmagnskostnaši, kostar 2,07 milljónir į įri en žaš er um 2,53 milljón króna minna en Įsmundur fékk ķ endurgreiddan aksturskostnaš ķ fyrra sem var 4,6 milljónir króna.

Mikiš hefur veriš rętt og ritaš um žįtt Įsmundar en lįtum hans žįtt liggja milli hluta. Žaš sem žetta mįl varpar ljósi į fyrst og fremst er mešferš ökustyrkja ķ skattalegu tilliti samkvęmt tekjuskattslögum og skattmati Rķkisskattstjóra (Rsk.)[2]. Žingmašurinn fęr greitt 4,6 millj. og um 55% af upphęšinni er umfram rekstrarkostnaš ökutękis sem nemur ašeins 45% af endurgreiddum aksturskostnaši. Endurgreiddur ökustyrkur er sem sagt langt umfram ešlilegan rekstrarkostnaš bķls. Fjįrhęšin į km. sem śt er greidd er ķ samręmi viš įkvöršun feršakostnašarnefndar rķkisins [3] en sś upphęš er mjög rķfleg og umfram skattmat Rķkisskattstjóra Rsk. og skattmat Rsk. er sķšan enn umfram rekstrarkostnaš bķls žannig aš žaš er śtilokaš annaš enn aš fį ofgreiddan ökustyrk. Hvernig Įsmundi farnast ķ skattaskżrslunni žegar hann telur aksturinn fram hefur ekki komiš ķ ljós en gera mį aš žvķ skóna aš hann rķši feitum hesti frį žeim višskiptum viš Rsk.

Mergur mįlsins er aš skattlagning ökustyrkja er meš žeim hętti frį hendi tekjuskattslaga og skattmati Rsk. aš menn stórgręša į žvķ aš fį greidda ökustyrki žvķ žeir eru langt umfram rekstrarkostnaš og skattaeftirlit er sķšan nįnast ekkert. Žvķ er mikil freisting fyrir hendi aš dulbśa laun og yfirborganir sem ökustyrki. Žaš er žvķ lķklega viša stundaš ķ atvinnulķfinu aš greiša mönnum ökustyrki fyrir akstur sem žeir inna ekki af hendi fyrir vinnuveitendur einfaldlega vegna žess aš žvķ fylgir skattalegt hagręši fyrir bįša ašila, launamann og vinnuveitanda. Launamašur žarf ekki aš greiša tekjuskatt af žessum tekjum eša a.m.k. mjög lįgt skatthlutfall og launagreišandi getur greitt hęrri laun įn žess aš standa skil į tryggingagjaldi og öšrum launatengdum gjöldum. Skattlagning ökustyrkja er meš žeim hętti aš tekjuskattshlufall fyrir žann hluta ökustyrkja sem er umfram rekstrarkostnaš ökutękis nįlgast 0% ef menn halda akstrinum innan įkvešinna marka. Jafnvel žótt mikiš sé ekiš eins og hjį Įsmundi eru reglurnar žaš lausar ķ reipunum aš skatthlutfalliš af žessum tekjum veršur mjög lįgt.

Misnotkun ökustyrkja er žrķžętt:

  1. Greiddir eru ökustyrkir fyrir akstur sem er ekki inntur af hendi fyrir vinnuveitanda. Oft er žaš gert i formi yfirborgana upp aš žeim  mörkum ķ skattmati Rsk. aš ekki žurfi aš telja fram rekstrarkostnaš bķls (um 3.000 km. = 330.000 kr)[4].
  2. Upphęšin sem feršakostnašarnefnd rķkisins įkvaršar er allt of hį m.v. raunverulegan rekstrarkostnaš bils og kostnašarmat Rsk. er sömuleišis of hįtt.
  3. Skattlagning ofgreiddra ökustyrkja er of lįg og langt undir skattlagningu venjulegra launatekna. Sem dęmi mį nefna aš hęgt er aš draga sömu upphęš frį sem afskriftir af bķl įr eftir įr óhįš veršgildi bķlsins ķ skattframtali. T.d. mį draga frį 0,72 millj. ķ afskriftir fyrir bķl sem upphaflega kostar 1,5 milljónir. Eftir aš hafa įtt bķlinn ķ 8 įr er bśiš aš afskrifa žennan 1,5 millj. kr. bķl um 5,7 milljónir sem koma til frįdrįttar ķ framtali eša gróft tališ um 4 milljónir umfram raunverulegt kaupverš. Žaš sem ökutękiš er einkabķll og er lķka notaš til einkaerinda er ekki ešlilegt aš rķkiš nišurgreiši kaupveršiš aš fullu og meira til.


Žaš er lķklega óžarfi aš taka žaš fram aš žaš eru sennilega karlar sem eru oftast žiggjendur ökustyrkja og gęti žetta veriš umtalsveršur žįttur ķ launamun kynjanna.

Aš mķnu mati er žaš slęmt aš byggja upp kerfi sem mismunar fólki eftir žvķ į hvaša formi launatekjur žeirra eru greiddar. Žaš ętti aš vera sama eša svipaš skatthlutfall fyrir launatekjur, fjįrmagnstekjur, hlunnindagreišslur og ökustyrki. Besta leišin til aš draga śr misnotkun ökustyrkja er lķklega aš lagfęra skatthlutfall žeirra žannig aš žaš verši ekki lęgra en lęgsta skattprósenta launatekna. Viš žaš ętti skjįlfkrafa aš draga śr žessari misnotkun. Rķkisskattstjóri ętti lķka aš gefa skżr skilaboš um aš misnotkun ökustyrkja verši ekki lišin. Rķkisstjórnin ętti sömuleišis aš skipa rķkisstofnunum aš hętta aš nota ökustyrki sem yfirborganir ef žaš tķškast ennžį.

[1] http://www.ruv.is/frett/kostar-rumar-2-milljonir-ad-reka-bil-asmundar

[2] https://www.rsk.is/einstaklingar/tekjur-og-fradraettir/okutaekjastyrkur/#tab1

[3]https://www.stjornarradid.is/verkefni/mannaudsmal-rikisins/kjarasamningar-laun-og-starfskjor/ferdakostnadur/auglysingar/

[4] https://skattalagasafn.rsk.is/?reg=591.1987.0&tab=1 (1. mgr. 3. gr. „ ... undir žeim mörkum sem rķkisskattstjóri setur hverju sinni.“)


Sundabraut, raunhęf hugmynd?

Mikiš hefur veriš rętt og ritaš um Sundabraut sķšustu įratugi um leišina sem brautin į aš fara og hvernig kosta eigi gerš hennar. Minna hefur fariš fyrir umręšum um hvaša markmiši vegurinn eigi aš žjóna. Nefndar hafa veriš upphęšir ķ kringum 70 milljarša fyrir gerš allrar brautarinnar frį tengingu viš Sębraut aš tengingunni viš Vesturlandsveg į Kjalarnesi. Žaš er ansi mikill peningur fyrir veg sem viš höfum ekki skżra mynd af hvaš hlutverki eigi aš žjóna, sérstaklega ef hśn veršur gerš ķ einkaframkvęmd og notendur eiga aš borga veggjöld fyrir. Aš mķnu mati gęti žessi vegur žjónaš mörgum hlutverkum eftir žvķ hvaša hluta hans er um aš ręša. Žaš er aš:

  1. Tengja hverfiš Grafarvog viš vestari hluta Reykjavķkur meš brś yfir Ellišaįrvog.
  2. Skapa skilyrši fyrir žéttingu byggšar ķ Grafarvogi og ķ Gufunesbę meš brś yfir Ellišaįrvog.
  3. Skapa skilyrši fyrir uppbyggingu ķ Geldinganesi og sķšar į Įlfsnesi meš tengingu yfir Eišsvķk og Leirvog og tengja atvinnusvęšin į Esjumelum og Leirvogstungumelum.
  4. Tengja Vesturland betur viš höfušborgarsvęšiš meš tengingu yfir Kollafjörš.
  5. Skapa samfellt hafnarsvęši ķ Ellišaįrvogi frį Sundahöfn aš Gelgjutanga.
  6. Tengja yfir Ellišaįrvog ķ plįssfreka starfsemi į gömlu sorphaugunum ķ Gufunesi. Geymslusvęši fyrir hafnarsvęši gęti veriš žar og lķka endurvinnsla jaršefna į höfušborgarsvęšinu.
  7. Skapa betri tengingu fyrir žungaflutninga tengdum höfnunum į Vesturlandi.
  8. Sundabraut myndi bara aš litlu leyti draga śr umferšartöfum į höfušborgarsvęšinu og žį fyrst og fremst į töfum śr Grafarvogshverfi og fyrir umferš af Vesturlandi.

Ekki er óešlilegt aš framkvęmdin öll yrši ķ žróunarfélagi sem tęki veggjöld til aš standa undir byggingu og rekstri brśa og vegtenginga. Fyrsta brśin yrši yfir Ellišaįrvog. Gjaldtaka gęti veriš lįg žar vegna mikillar umferšar. Ef mišaš vęri viš 20.000 bķla mešalumferš į sólarhring og 100 kr. į ferš vęri žaš um 730 millj. į įri. Žaš fęri sennilega létt meš aš borga fyrir gerš žeirrar brśar į višunandi įrabili. Sķšar meir kęmi brś yfir Eišsvķk ķ Geldinganes og sķšar frį Geldinganesi yfir ķ Gunnunes og aš lokum brś yfir Kollafjörš į Kjalarnes.Gjaldtaka yrši ašlöguš aš žessum framkvęmdum en aš lķkindum žyrfti 2-3 gjaldstöšvar meš ólķku gjaldi, sem vęri innheimt meš tęki ķ hverjum bķl eša sjįlfvirkum myndum af bķlnśmerum. Mešfylgjandi mynd sżnir legu Sundabrautar.

Aš mķnu mati žarf kostnašur viš gerš Sundabrautar ekki aš vera eins hįr og fyrri įętlanir hafa ętlaš. Sennilega hafa žęr gert rįš fyrir talsvert stęrri framkvęmdum en raunhęft er og žörf er į nęstu öld eša svo. Žaš viršist alveg nóg aš byggja Sundabraut upp meš 2+2 veg yfir Ellišaįrvog og meš 1+2 veg yfir Eišsvķk, Leirvog og Kollafjörš, ž.e. meš rįšstöfunum fyrir framśrakstur. Ef žarf aš bęta viš sķšar mį einfaldlega bęta nżjum brśm yfir seinni vogana viš hliš hinna fyrri. Žį mį nota hringtorg frekar en mislęg gatnamót žar sem plįss er litiš eša til aš gera framkvęmdin ódżrari. Vķša er žó ekki erfitt aš koma fyrir mislęgum tengingum t.d. viš Gufuneshöfša, ķ Geldinganesi og ķ Įlfsnesi ef menn nota žaš aš sprengja vegin nišur eša ķ gegnum klettahöfšanna.

Umhverfisžįtturinn viš lagningu Sundabrautar er talsvert umfangsmikill og veršur aš foršast aš skerša leirur og fuglasvęši meš žvķ aš hafa brżr nęgilega langar og foršast uppfyllingar til aš skerša ekki sjįvarföll. Žaš er ķ sjįlfu sér tęknilega mögulegt og sennilega ekki of dżrt ef brżrnar standa į stöplum sem ganga ofan ķ leirurnar.

Ķ annarri grein ętla ég aš fjalla um hugmyndir mķnar um hvernig hęgt er aš byggja fyrsta įfanga Sundabrautar meš brś yfir Ellišaįrvog sem aš mķnu mati gęti veriš ódżrari en fyrri hugmyndir.

Greinin birtist fyrst ķ Stundinni 8. september 2018.


mbl.is Endurskoša žarf Sundabraut
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ekki hįlfdręttingur į viš Įsmund Frišriksson

Mér sżnist hann vera ašeins 1/4 dręttingur į viš Įsmund. Michael sęnski hęgrimašurinn fékkk 4,5 milljónir į fjórum įrum en Įsmundur ķslenski hęgrimašurinn halaši inn rśmlega žį upphęš (4,6 milljónir) į ašeins einu įri.

Nś bķšur mašur spenntur eftir žvķ aš eftirlit Alžingis krefji hann um endurgreišslu eša aš skatturinn taki hann ķ skošun og krefji hann um nótur. Žaš eru samt litlar lķkur į žvķ reyndar. Akstursgreišslur og bifreišahlunnindi eru heilög ķ ķ huga skattsins og žar į bę vilja menn ekki hręra ķ žeim potti. Žaš er miklu žęgilegra aš lįta žaš vera skattlķtiš eša skattlaust og nišurgreiša neyslu og akstur toppana įfram. wink


mbl.is Krafšist aksturspeninga en var erlendis
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Árni Davíðsson
Árni Davíðsson
Höfundur er líffræðingur og kennari í hjólafærni. Allar skoðanir höfundar eru hans eigin og skal ekki yfirfæra á aðra einstaklinga eða samtök. Tölvupóstur: arnid65@gmail.com

Jan. 2019

S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • Akureyri 10 min kort
  • cars
  • Hagatorg
  • Ellidaarborg
  • EllidaarborgTafla

Nżjustu myndböndin

Frá Birkimel á Eiðistorg

Frá Nesveg í Kópavog

Frá Suðurlandsbraut á Birkimel

Frá Eiðistorgi á Laugaveg

Kársnes Höfðabakkabrú Mosfellsbær

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband